Koks  gėlo  vandens skonis?

        Spalio 14 dieną Senamiesčio gimnazijos mokiniai susirinko į tradicinį renginį - Šiaurės šalių bibliotekų savaitę. Šių metų tema - ,,Ateitis“. Gimnazijos direktorė pasidžiaugė, jog išlaikoma tradicija – jau vienuoliktą kartą originaliai įprasminamas kvietimas skaityti knygas. Kalbėdama apie įžangoje rodytą filmo ,,Laiko mašina“, sukurto pagal Herberto Velso romaną, priminė, jog laiko Keliautojui rodėsi, kad ,,beauganti civilizacija galų gale turės neišvengiamai užgriūti nelyginant lavina ir pražudyti savo kūrėjus “.Todėl žmonės privalo galvoti apie žmonijos ateitį.

        Šventės organizatorė Vida Šereikienė  pristatė knygos ,,Vandens skonis“ autorę  Emmi Iterantą. Rašytoja gyvena Suomijoje ir tai yra pirmasis  jos romanas, skirtas ir  jaunimui,  ir suaugusiesiems, beje,  jau išverstas į 18 kalbų. Nors kūrinys fantastinis, apie ateitį, bet rašoma  apie realius dalykus.

        Fantastinio Emmi Iteranta romano ,,Vandens skonis“ ištraukas skaitė gimnazistės Joana Petrova, Greta Kalinauskaitė, Arminta Lapinskaitė  ir Reda Venskauskaitė . 

        Mokiniai susipažino su opia dabarties ir ypač ateities problema – gėlo vandens stoka. Pasirodo,  kad jau šiandieną vandens trūksta  2 milijonams  žmonių. Nors  daugiau nei du trečdalius žemės paviršiaus sudaro vanduo, tačiau vos 3 procentai jo yra gėlas. Europoje su šiais sunkumais nesusiduriama, nepaisant  to, Šiaurės šalys, ypač Švedija, deda daug pastangų šiai problemai spręsti.

        Šiaurės šalių bibliotekų savaitės organizatoriai  paskatino susimąstyti, kas laukia mūsų planetos ateityje, kokia bus žemė, jos gyventojai ir  kaip šiuolaikinė visuomenė turėtų elgtis, kad rytoj ar po daugel metų žmonija gyvuotų ir  netektų kelti klausimo, koks yra gėlo vandens skonis?

                                                                                      Rugilė Stankevičiūtė, III a klasės mokinė