Vasariški projekto „So Eco Green“ žingsniai Budoje ir Pešte

 

2013 m. balandžio 16 d.

    11.30 val. nerimaudami sėdime lėktuve. Skrydis į Helsinkio oro uostą, po to keturias valandas laukiame lėktuvo į Budapeštą. Visiems įdomu, kokie bus mūsų mainų programos mokiniai, ar lengvai bendrausime, ar pritapsime. Pagaliau mes Budapešte. Nusileidome į vasarą! Pasitinka būrelis vaikinų, tai mūsų „broliai“, kartu su jais ir naujieji „tėvai“. Lietuvių mokinių grupelė išsiskirsto ir keliauja į savo naujas „šeimas“. Pajuntame kitokią kultūrą, kitokias tradicijas. Ką atneš nauja diena?

Balandžio 17 d.
    Prasiveria durys. Išgirstu frazę: „Good moorning“. „Mano brolio“ mama laukia prie pusryčių stalo su kakava, sumuštiniais ir pyragu.  Sužinau, kad lauke jau dvidešimt keturi laipsniai šilumos, nors tik aštunta valanda ryto. Tramvajumi ir autobusu pasiekiame mokyklą. Pasitinka būrys vaikinų (nes Mechatronikai Szakközépiskola gimnazijoje mokosi beveik 400 vaikinų ir tik 5 merginos). Projekto koordinatorė Adriana Szabó  teiraujasi, ar viskas gerai. Štai ir Suomijos, Ispanijos ir Italijos mokiniai. Susipažįstame. Tiek daug naujų vardų, sunku visus įsiminti. Darbo klasė. Prisistatymas. Filmukas apie Vengriją bei Budapeštą. Po to jau laukia darbas. Kiekviena šalis turi  pristatyti 10 didžiausių problemų savame mieste. Kaip ištyrėme, Jonavoje - tai oro tarša, pastatų niokojimas, nesirūpinimas šunų išmatomis, nedarbas, nesaugumas, nedidelės galimybės jaunimui. Išskyrus mus visi paminėjo, kad didžiausia problema jų miestuose– kamščiai. Nekeista, juk  Jonava pati mažiausia. Apžiūrime mokyklą. Iš lauko pusės atrodo, kad ji tik vieno aukšto, bet iš tiesų – dviejų. Šios mokyklos mokiniai turi mechanikos pamokų, kuriose konstruoja robotus! Vietoje aktų salės – amfiteatras. Įdomi mokykla. Keliaujame į miesto savivaldybę Újbuda Önkormányzat. Savivaldybės atstovas Hoffman Tamás  pristato mums Vengriją. Pertraukos metu prie mūsų prieina mokytojas iš Ispanijos. Teiraujasi , kaip mums sekasi, ką veikiame. Ir klausia: „Kaip manote, ar gali būti, kad 4 yra tas pats kaip 5?“. Žinoma, atsakome, kad ne. Pasirodo, klydome, mums įrodė, kad keturi  lygu penki. Po matematikos „pratybų“ keliaujame į miesto centrą bei Budapešto pilį. Nuo kalno vaizdai fantastiški. Aikčiojame iš nuostabos. Laisvas vakaras su mokiniais.
 

Balandžio 18 d.
    Vėl mokykloje. Skambutis į pertrauką. Gimnazijos mokiniai norėtų bendrauti su mumis.  Tačiau projekto dalyviai turi dirbti. Pagal vakar pristatytas problemas turime sukurti plakatą, atsispindintį sprendimus, kaip jas įveikti. Dirbame komandoje su Ispanijos, Italijos, Suomijos, Vengrijos šalių atstovais. Vieni piešia, o kiti plakatus kuria kompiuteriu. Tuo metu mokytojai kalbasi įvairiomis prevencinėmis temomis, dalijasi patirtimi,  kaip kovojama su patyčiomis. Vėliau mokiniai tarsi pratęsia mokytojų veiklą. Gauname lapus su  žmonių portretais, visi jie negražūs, atrodo vargšai. Turime parašyti savo nuomonę,  ką jaučiame, matydami juos. Aptarimas. Sužinome, kad visi šie žmonės yra labai žinomi, pavyzdžiui, vienas jų Nigerijos prezidentas. Suvokėme, jog išvaizda nieko nelemia, svarbiausia gebėjimai. Didžiulė klaida žmogų vertinti pagal išvaizdą. Grožimės naktiniu Budapeštu.

 

Balandžio 19 d.
    Mokyklos direktorė Szokolainé Takács Erzsébet pradžiugina: „Po darbų reikia ir poilsio“. Todėl išskubame į Visagradą, vieną mažiausių Vengrijos miestų, kuriame gyvena apie 2000 žmonių. Aplankome pilį, gidė pasakoja šios pilies ir joje esančių daiktų istoriją. Bendra nuotrauka.
Kelionė į marcipanų muziejų. Labiausia nustebino 55 kg princesės Dianos skulptūra, pagaminta iš marcipanų. Gražu, kad jų šalyje tulpės auga ir ant medžio. Paskutinis vakaras Budapešte.
 

Balandžio 20 d.
    Atsisveikinimas su šeimomis. Išlydi mane tylos minute – tokia tradicija. „Iki susitikimo“, - tariame savo mainų programos mokiniams. Ašaros akyse. Sunku palikti tai, kas nauja ir prasminga.
Pagaliau gimtinė. Kelionė baigėsi. Jau laukiame spalio mėnesio, projekto mokiniai iš Vengrijos, Ispanijos, Italijos bei Suomijos, svečiuosis Lietuvoje!

                                                                                      * * *
    Donata, Šarūnė, Tomas, Tumantas, mokiniai, keliavę į Budapeštą, nuoširdžiai dėkojame mainų programos mokiniams bei jų šeimoms už šiltą priėmimą bei nuostabias akimirkas.
Ačiū sakome Mechatronikai Szakközépiskola gimnazijos mokytojams už rūpestį, pagalbą bei suteiktą galimybę aplankyti Budapeštą.
    Šalių partnerių - Suomijos, Ispanijos bei Italijos - mokytojams dėkingi už tai, kad visada galėdavome sulaukti pagalbos. Ačiū visiems mainų programos mokiniams, be jų laikas nebūtų buvęs toks puikus. Tikimės ir tolimesnio bendravimo. Be abejo, nuoširdžiai tariame „ačiū“ Jonavos Senamiesčio gimnazijos mokytojams Stasei Mišarinai, Sauliui Brazauskui bei Romualdai Stankevičienei, jų pagalba, bendradarbiavimas mums buvo patys svarbiausi!

 

                                                            Donata Telišauskaitė,

                                                            projekto etapo Budapešte dalyvė

Atgal