Susitikimas su  rašytoju Sigitu Parulskiu

 

Baigiantis 2013 metams gruodžio 19 d. Senamiesčio gimnazijos mokinius ir mokytojus savo apsilankymu nudžiugino  Nacionalinės premijos laureatas Sigitas Parulskis, vienas originaliausių šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrėjų – poetas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, kritikas, vertėjas.

Menininkas rimtai ir  šmaikščiai atsakinėjo į lietuvių kalbos mokytojos Rasos Saračinskienės, o vėliau ir mokinių užduotus klausimus apie kūrybą, įkvėpimą, knygas, muziką ir gyvenimo vertybes. Teigė, kad laimingai sutapo profesija ir pomėgis kurti. Atrasti save žmogus, ypač jaunas, gali tik skaitydamas ir mąstydamas. Dabar jaunimas  siekdamas pažinti pasaulį ,,sėdi internete, o aš sėdėdavau medyje ir, dievaži, tikrai ne mažiau mačiau“  skaitydamas knygas. Pasirodo, net rašytojo šuo, su kuriuo vaikštinėdamas jis pradeda naują dieną,  pavadintas klasikos personažo Fausto vardu... Gimnazistų paklaustas, kokias knygas vertina, siūlė skaityti daug, ,,net ir blogų knygų“, neprisirišti prie vieno autoriaus. Su pasigėrėjimu kalbėjo apie K. Donelaičio ,,Metus“, mokinius skatino poemą nagrinėti linksmai,  žavėjosi lietuvių grožinės literatūros pradininko gebėjimais fiksuoti žmogaus buitį bei gamtą.  K. Donelaičio unikalumą rašytojas galėjo įvertinti supratęs, kad jo  sukurtą pasaulį matė dar vaikystėje: dvaro aplinką, dirbamus laukus, besikeičiančią gamtą: ,,Buvau natūroje, paskui perėjau į kultūrą...“ O  hegzametras – tai tikras būrų dainiaus pokštas – aukštuoju stiliumi kalbėti apie paprastus valstiečius! Klasikos kūriniai suteikia galimybę pažinti save, suvokti, iš kur esame atėję, moko mąstyti ir atrasti gyvenimo tiesas.

S. Parulskis  ironiškai vertino  menininkų  norą žavėtis tik savo kūryba ir labiausiai patinkančios savo knygos neišskyrė. Prisiminęs romaną ,,Tamsa ir partneriai“ , kuris yra tarp geriausių 2013 metų knygų, kūrėjas  teigė, kad nors pasirinkta tema apie žydų genocidą Lietuvoje yra skaudi, kai kam ir nemaloni, tačiau kiekviena karta turi teisę pasakyti savo nuomonę. Menininkas kalba tų vardu, kurie negali kalbėti. Sukrečiamai papasakota istorija gali priversti reaguoti ir mąstyti apie egzistencijos prasmę.

Paklaustas, ką darytų, jei turėtų stebuklingą lazdelę, S. Parulskis  šaipėsi pats iš savęs. Pasirodo, panašių klausimų jau girdėjęs ir leidęs sau egoistiškai pafantazuoti, kad trokštų labai daug: ir to, ir ano... Bet pagalvojęs apie tikrai vargstančius, finansines ir dvasines problemas išgyvenančius  žmones, nebedrįso pasakyti, kokių turtų norėtų. Rašytojo nuoširdumas privertė  nusišypsoti  ir kiekvieną savęs paklausti,  kas iš tikrųjų gyvenime yra vertinga ir ar daug žmogui reikia...

Nors svečias žaismingai skundėsi, kad viešuose renginiuose ,,rašytojas yra kankinamas“, bet susitikimas buvo išties originalus, šiltas ir prasmingas. Džiaugiamės Sigito Parulskio apsilankymu ir tikimės, pažadas dar kartą apsilankyti Jonavos Senamiesčio gimnazijoje išsipildys.

                                                              Rasa Saračinskienė,

                                                              lietuvių kalbos mokytoja

                                                              Benas Skirmantas,

                                                              3T2 mokinys

Nuotraukos

Atgal