Susitikimas su rašytoju Sigitu Parulskiu
Baigiantis 2013 metams gruodžio 19 d. Senamiesčio gimnazijos mokinius ir mokytojus savo apsilankymu nudžiugino Nacionalinės premijos laureatas Sigitas Parulskis, vienas originaliausių šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrėjų – poetas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, kritikas, vertėjas.
Menininkas rimtai ir šmaikščiai atsakinėjo į lietuvių kalbos mokytojos Rasos Saračinskienės, o vėliau ir mokinių užduotus klausimus apie kūrybą, įkvėpimą, knygas, muziką ir gyvenimo vertybes. Teigė, kad laimingai sutapo profesija ir pomėgis kurti. Atrasti save žmogus, ypač jaunas, gali tik skaitydamas ir mąstydamas. Dabar jaunimas siekdamas pažinti pasaulį ,,sėdi internete, o aš sėdėdavau medyje ir, dievaži, tikrai ne mažiau mačiau“ skaitydamas knygas. Pasirodo, net rašytojo šuo, su kuriuo vaikštinėdamas jis pradeda naują dieną, pavadintas klasikos personažo Fausto vardu... Gimnazistų paklaustas, kokias knygas vertina, siūlė skaityti daug, ,,net ir blogų knygų“, neprisirišti prie vieno autoriaus. Su pasigėrėjimu kalbėjo apie K. Donelaičio ,,Metus“, mokinius skatino poemą nagrinėti linksmai, žavėjosi lietuvių grožinės literatūros pradininko gebėjimais fiksuoti žmogaus buitį bei gamtą. K. Donelaičio unikalumą rašytojas galėjo įvertinti supratęs, kad jo sukurtą pasaulį matė dar vaikystėje: dvaro aplinką, dirbamus laukus, besikeičiančią gamtą: ,,Buvau natūroje, paskui perėjau į kultūrą...“ O hegzametras – tai tikras būrų dainiaus pokštas – aukštuoju stiliumi kalbėti apie paprastus valstiečius! Klasikos kūriniai suteikia galimybę pažinti save, suvokti, iš kur esame atėję, moko mąstyti ir atrasti gyvenimo tiesas.
S. Parulskis ironiškai vertino menininkų norą žavėtis tik savo kūryba ir labiausiai patinkančios savo knygos neišskyrė. Prisiminęs romaną ,,Tamsa ir partneriai“ , kuris yra tarp geriausių 2013 metų knygų, kūrėjas teigė, kad nors pasirinkta tema apie žydų genocidą Lietuvoje yra skaudi, kai kam ir nemaloni, tačiau kiekviena karta turi teisę pasakyti savo nuomonę. Menininkas kalba tų vardu, kurie negali kalbėti. Sukrečiamai papasakota istorija gali priversti reaguoti ir mąstyti apie egzistencijos prasmę.
Paklaustas, ką darytų, jei turėtų stebuklingą lazdelę, S. Parulskis šaipėsi pats iš savęs. Pasirodo, panašių klausimų jau girdėjęs ir leidęs sau egoistiškai pafantazuoti, kad trokštų labai daug: ir to, ir ano... Bet pagalvojęs apie tikrai vargstančius, finansines ir dvasines problemas išgyvenančius žmones, nebedrįso pasakyti, kokių turtų norėtų. Rašytojo nuoširdumas privertė nusišypsoti ir kiekvieną savęs paklausti, kas iš tikrųjų gyvenime yra vertinga ir ar daug žmogui reikia...
Nors svečias žaismingai skundėsi, kad viešuose renginiuose ,,rašytojas yra kankinamas“, bet susitikimas buvo išties originalus, šiltas ir prasmingas. Džiaugiamės Sigito Parulskio apsilankymu ir tikimės, pažadas dar kartą apsilankyti Jonavos Senamiesčio gimnazijoje išsipildys.
Rasa Saračinskienė,
lietuvių kalbos mokytoja
Benas Skirmantas,
3T2 mokinys