Nepamirštamos pamokos apie daugiatautę Lietuvą

 

Mokytojai pasiūlius dalyvauti rašinių konkurse „Jonavos tautinių mažumų gyvenimo ženklai – miesto kultūros liudytojai“ Grigorijaus Kanovičiaus premijai laimėti sutikau ilgai negalvojusi. Dėl to, kad konkursas man pasirodė tikrai rimtas iššūkis. Ne taip dažnai tenka kalbėti ar juo labiau rašyti tautinių mažumų tema, o juk ji kasdien tampa vis svarbesnė, nes žmonės šiais laikais mažai paiso sienų ir atstumų – namus kuria už tūkstančių kilometrų nuo gimtųjų kraštų.

„Turime diegti požiūrį, kad visos Lietuvoje gyvenančios tautos yra viena šeima, tik skirtingai spalvingos ir tuo viena kitą praturtinančios“, – teigia Dmitrijus Kanovičius. Šiuo konkursu būtent to ir siekiama. Tai puiki iniciatyva, ugdanti Jonavos rajono mokinių tolerantiškumą kiekvienam mūsų daugiatautės šalies šeimos nariui, skatinanti atrasti ir, svarbiausia, suprasti esminius tautų panašumus ir skirtumus.

Dabar, kai konkursas jau baigėsi, dalyviai gali ramiau atsipūsti. Prireikė nemažai laiko ir jėgų sukurti apdovanojimo vertą darbą. Ir tie, kuriems šį kartą pasisekė mažiau, žinau, negali jaustis pralaimėję – jiems irgi atiteko prizas: naujos žinios ir puiki patirtis. Visa tai pravers dalyvaujant kitų metų konkurse, o gal ir vėlesniame gyvenime. Tai, ko išmokstame, yra svarbu ir niekada negali žinoti, kada kokios žinios, patirtis pravers.

Tikrai nepamiršiu ir rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus sūnų Dmitrijaus bei Segejaus susitikimo su mokiniais gimnazijoje. Žavėjausi jų erudicija, pastangomis įprasminti artėjantį garbingą 85-erių rašytojo metų jubiliejų ar ne pačia brangiausia dovana ir JAM, ir Lietuvai – penkiaknyge, kurioje, kaip sakė Antanas A. Jonynas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, poetas, yra sukuriamas Lietuvos žydų epas.

Lietuvos kultūros ministro pavaduotojas Darius Mažintas, talentingas pianistas, kultūros edukacinių projektų įkvėpėjas, irgi dalyvavęs susitikime, pažadėjo Jonavos gimnazistams surengti susitikimą su Leonidu Donskiu. Tai galėtų būti lyg pokalbių apie daugiatautės kultūros reikšmę tęsinys.

„Knygos, kaip ir žmonės, nekenčia vienatvės. Ar tik ne todėl jos svajoja, kad ateis skaitymo mylėtojas ir būtinai padės joms tos vienatvės atsikratyti“,– rašytojas Grigorijus Kanovičius įrašė dovanotuose gimnazijoms „Miestelio romanso“ egzemplioriuose. Dėkojome už juos ir prašėme perduoti nuoširdžius mokinių ir mokytojų linkėjimus iš Jonavos.

                                                             Indrė Usonytė, 4B klasės mokinė

 

Nuotraukos

Atgal