Diena pamaryje

 

Lažinuosi, jog labai nedidelė dalis gimnazijos mokinių gyvenime yra laikę paukštelį rankose ar matę, kaip jie žieduojami. Ko gero, dar mažiau moksleivių yra išbraidę aukštapelkę ar pašokinėję ant liulančios po kojomis žemės. Tai ir dar daugiau galėjo patirti mūsų gimnazijos mokiniai, kurie spalio septintą dieną leidosi į edukacinę ekskursiją su biologijos mokytojomis Alma Rukšėniene ir Danute Kasmočiene.

Dabar, matant vykstančias oro permainas, ekskursijos dalyviams šiek tiek apmaudu, jog bobų vasara nešildė tą žvarbų bei vėjuotą antradienio rytą, kai gimnazijos mokiniai leidosi į kelią. Po trijų ilgų valandų duobėtais  keliukais lekiančiame autobusu atvykome į pirmąją stotelę – Ventės rago ornitologijos stotį. Čia labai šmaikštus gidas mums papasakojo apie paukščių įpročius, žiedavimą, ornitologijos stoties veiklą ir pažėrė daug įdomių faktų. Smagiausia buvo patiems pagauti ir ištraukti paukščiukus iš paukščių gaudyklės, kovoti su jų aštriais ir įgnybti besistengiančiais snapeliais bei paleisti juos atgal į laisvę. Paukščiukų širdučių šiluma sušildė ir mūsų nuo vėjo sustingusius pirštus, o mažų nagelių kutenimas prajuokino. Kai užkopėme į Ventės rago švyturį, sužinojome, kurie iš mūsų bijo aukščio. Nepabūgusieji besitaškančių Kuršių marių purslų ištyrė vandens temperatūrą ir įsitikino, jog net greitai bėgdami negali išvengti šalto vandens dušo.

Aukštumalos pelkė yra svarbi ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. Tai pirmoji visiškai nuodugniai ištirta aukštapelkė. Mokiniai išbandė ir saugius lentų takelius, galėjo pasivaikščioti beveik pačioje pelkės širdyje po kojomis liulančia žeme. O kokia nuostabi pelkė – tai, ko gero, neaprašoma.

Eksursiją tęsėme Rusnės miestelyje, matėme įspūdingą rudeninę Nemuno deltos pakrantę. Sekdami Nemuno vaga atvykome prie Rambyno kalno. Keli išvykos dalyviai priėmė iššūkį nusileisti prie Nemuno ir vėliau užkopti stačiais, beveik 200 pakopų turinčiais mediniais laiptais. Rambyno kalnas saulėtą popietę buvo itin įspūdingas.

Kelionei baigiantis šiek tiek pamiklinome kojas Jurbarke ir pakėlėme, it tie paukšteliai, sparnus namų link. Džiaugėmės žinių apie Lietuvos gamtą, ypač pamario kraštą gausumu. Buvo prasminga įveikti kiek daugiau nei 500 kilometrų ir taip paminėti pasaulinę gyvūnijos dieną.

 

Justina Mieldažytė, 3a klasės mokinė

Nuotraukos

Atgal