Sėkminga projekto „Jaunasis tyrėjas“ patirtis

 

Nuo idėjos iki rezultato. Įpusėjus lapkričiui, Senamiesčio gimnazijoje įgyvendintas „Jaunojo tyrėjo“ projektas. Mobilios mokslinės laboratorijos (MoMoLab) atvykimas į gimnaziją neliko nepastebėtas (visų akį traukė didžiulis vilkikas gimnazijos kieme).  Jame ir gimnazijos kabinetuose po valandos jau tarškėjo stiklinės kolbos, užvirė įvairiausių konsistencijų skysčiai, ėmė sklisti neįprasti aromatai.

Beje, paruošiamieji darbai prasidėjo dar rugsėjį. Darbo temų pasirinkimas buvo sudėtingas procesas. Gimnazistai turi tiek minčių, kad dar bent 3 MoMoLab‘ai galėtų atvažiuoti. Pasirinktos aktualiausios, artimiausios mokinių buičiai. Ne vieną jaunąjį tyrėją nuolat stebino gauti rezultatai. Jie, ne taip kaip per chemijos pamokas, ne visada atitiko darbo aprašus ar tikimybę.

Ne tik projekto dalyviai, bet ir kiti smalsūs  gimnazistai  dalyvavo Vilniaus universiteto mokslininkų  paskaitose „Simbiozė: kaip bendrauja kartu gyvenančios skirtingos rūšys“ ir „Augalų fitocheminė sudėtis ir antioksidacinės savybės“. 

Spontaniškai kilo idėja: pakviesti ir pagrindinių mokyklų bei progimnazijų mokinių grupeles, lydimas mokytojų. Į ją atsiliepė „Neries“ pagrindinės mokyklos ir Raimundo Samulevičiaus progimnazijos aštuntų klasių mokiniai.

Jaunųjų tyrėjų darbai. Liutauras Gaidamavičius ir Osvaldas Balčius tyrinėjo vandenį. Vaikinai tikėjosi nustatyti didžiulę cheminę ir biologinę taršą, tačiau atsidūrė mitų griovėjų padėtyje: konstatavo gerą vandens kokybę. Liutauras dviejų šulinių vandenyje aptiko per didelį nitratų kiekį, todėl informavo šulinių šeimininkus apie grėsmę jų sveikatai.

Andrius Voitovas analizavo daržovių kokybę, lygindamas pirktas parduotuvėje ir augintas močiutės. Nors ir vienose, ir kitose daržovėse nitratų kiekis neviršijo nustatytų normų, tačiau vitaminų ir mineralinių medžiagų daugiau „naminėse” daržovėse. Paulina Simėnaitė nustatė kofeino kiekį arbatoje, kavoje ir gaiviuosiuose gėrimuose. Tyrimai patvirtino tiesą apie kofeino gausumą tonizuojančiuose gėrimuose, kokakoloje. Ji nustatė nemažas kofeino dozes žaliojoje arbatoje, tad  apie jos vartojimo trukmę reikėtų susimąstyti.

Sveikos mitybos problemų nagrinėjimą tęsė Gabrielė Ruseckaitė ir Justina Mieldažytė. Justina tyrė riebalus ir jų kiekį maisto produktuose.  Gabrielė analizavo mėsos ir jos gaminių kokybę, maisto priedus. Ir jau dabar, pasak Gabrielės, valgomų produktų sąrašą ji pakoreaguos.

Rasos Lisauskaitės mokslinis darbas – eterinių aliejų išskyrimas iš Lietuvoje augusių kmynų, čiobrelių ir juodųjų serbentų pumpurų. Įspūdingas distiliavimo aparatas po kiek laiko tapo visų traukos objektu - jis skleidė tokį malonų kvapą, kokio paprastai chemijos kabinete nebūna. Deja, teko konstatuoti, kad išskiriamų natūralių eterinių aliejų kiekiai yra labai maži, todėl natūraliuosius kvapus pramonė ir keičia sintetiniais.

Evelina Melinauskaitė domėjosi įvairių dujų įtaka augalams. Specialiose kamerose augalai buvo paveikti dujomis, kokios į aplinką patenka dėl nelaimių ar avarijų pramonės įmonėse. Tiriamos dujos – bespalvės, jas buvo galima justi tik iš kvapo,  tačiau augalų pokyčiai akivaizdūs. Pakito ne tik spalva, kai kurie augalai net sunyko.

Indrė Lukminaitė  sumanė  išskirti skirtingų augalinių žaliavų hidrolatus bei distiliatus. Siekė sužinoti, kaip pritaikyti juos namų aromato gamybai. Buvo išskirtos kvapiosios medžiagos iš Lietuvoje augančių augalų. Mokinė norėtų toliau tęsti bendradarbiavimą su doktorante Vaida Kraujaliene, Kauno technologijos universitete tirti čiobrelių, kmynų, juodųjų serbentų antioksidacines savybes.

 Indrę Segalovičiūtė domina medicininė kryptis, todėl ji ėmė kraujo mėginius, mikroskopu stebėjo jo ląsteles, nustatė kraujo grupę, ištyrė cheminę sudėtį. Atsižvelgdama į vadovės Eglės Povilaitytės pasiūlymus, mokinė domėjosi, kaip kinta gliukozės kiekis kraujyje priklausomai nuo maisto. Indrė nustatė, kad ilgiausiai kraujyje padidėjęs gliukozės kiekis išsilaikė pavalgius šokolado. 

 Erika Davicijonaitė tyrė mutagenų poveikį prokariotų ir eukariotų ląstelėms. Labai naudinga tiriamojo darbo patirtis buvo ta, kad išmoko auginti mikroorganizmų kultūras, paveikusi cheminėmis medžiagomis.

Rasos Krikštaponytės pirminis darbo tikslas – tirti nufotografuotus kelių žvaigždžių spektrus. Kadangi buvo labai debesuota, teko pakeisti tyrimo objektą ir analizuoti arčiausiai žemės esančią žvaigždę - Saulę.  Tad ji nufotografavo saulės spektrą, nustatė cheminę sudėtį, skaičiavo apytikslį sukimosi aplink savo ašį greitį.

Aurelijus Pūkas atliko karščio ir mikrobangų poveikio bakterijoms tyrimą ir išsiaiškino, kad naikinant E.coli bakterijas virinimo būdas net 10 kartų efektyvesnis nei mikrobangų poveikis. Aurelijus liko labai patenkintas darbu laboratorijoje ir sužavėtas mikrobiologija.

Kristijonas Kacevičius tyrė žmogaus arterinio kraujo spaudimo ir pulso pokyčius klausantis skirtingų stilių muzikos. Tyrimas buvo sėkmingas ir įdomus. Galbūt tyrimo sėkmę lėmė reikli vadovė Eglė,  su kuria dirbta labai rimtai.

Gabija Kazlauskaitė aiškinosi, kaip stimuliuojantys gėrimai veikia kraujo spaudimą. Tyrė „Nestea“ arbatą, „Coca-Colą“ ir tirpią kavą. Išgėrus stimuliuojančių gėrimų, didėjo sistolinis kraujo spaudimas ir mažėjo diastolinis spaudimas.

Viltė Pranevičiūtė išmatavo elektromagnetinius laukus gimnazijos erdvėse. Matavimus lygino su Lietuvos higienos normomis, padaryta išvada, kad stipriausi elektromagnetiniai laukai yra šalia elektros transformatorinės, kopijavimo kabinete bei koridoriuje, kur sienoje yra elektros instaliacija.

Deividas Sakalauskas sukonstravo robotą, pritaisė webkamerą ir užprogramavo, kad jis surastų kamuoliuką ir  jį paimtų. Išvada: tokiam darbui nepakanka trijų dienų ir  pasiruošimo.

Vertinimas. KTU, VU mokslininkai gyrė gimnazistų nuovokumą, pasirengimą, aktualių problemų analizavimą, siekį patiems išsiaiškinti tiesą ar patikrinti tai, kas visuomenei nuolat „kartojama“.

Chemijos mokytoja Audronė Kuliešienė didžiuojasi savo mokiniais ir džiaugiasi, kad moko jaunuolius, kurie ieško, tiria, kelia klausimus ir ieško atsakymų. Biologijos mokytoja Alma Rukšėnienė įsitikinusi, kad tiriamoji veikla skatina motyvaciją pažinti savo artimiausią aplinką, domėtis biologija ir chemija,  pasirinkti biomokslų mokymosi kryptį. 

Andriui Voitovui labai patiko dirbti su įmantriais ir moderniais moksliniais prietaisais. Gimnazistai savo kailiu patyrė, koks sunkus yra mokslininkų darbas, kai nėra nė minutės poilsiui. Gabrielei Ruseckaitei tiek mobilioji laboratorija, tiek patys eksperimentai paliko didelį įspūdį, nes ne kasdien tokius tyrimus galima atlikti gimnazijoje.

 

 

Nuotraukos

Atgal