Drezdenas ir Berlynas įkvėpė šventinę nuotaiką

 

Gruodžio pradžioje mes, grupė Senamiesčio gimnazijos ir „Neries“ pagrindinės mokyklos mokinių, keliavome į „kalėdinės“ Vokietijos miestus Drezdeną ir Berlyną. Už puikiai suplanuotą kelionę dėkojame vokiečių kalbos mokytojoms Lilitai Urbanavičienei ir Violetai Vareikienei.

Pirmoji kelionės diena buvo ilgiausia. Laimė, nuobodulį padėjo išsklaidyti puiki gidė Aušra. Ilgam atmintyje įstrigo pasakota legenda apie Lenkijos sostinės įkūrimą, Varšuva atsirado toje vietoje, kurioje pirmą kartą vienas kitą pamatė ir iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo jaunuoliai Varzas ir Sava.

Pernakvoję viešbutyje, kitą dieną vykome į Saksonijos žemės sostinę – Drezdeną, vadinamą „Florencija prie Elbės“, nes jo centrą puošia skirtingų meno epochų pastatai: bažnyčia „Frauenkirche“,  Šv. Trejybės katedra, kurioje palaidota Saksonijos kunigaikščio ir  Lietuvos – Lenkijos valdovo Augusto Stipriojo širdis, Semper opera, Tašenbergo rūmai, Albertinų muziejus ir jo pasididžiavimas –  monetų kalykla su lobynuŽalieji skliautai“. Cvingerio rūmuose pamatėme garsiąją Rafaelio „Siksto madoną“, porceliano kolekciją.

Labiausiai įsiminė Karališkieji rūmai. Jų sieną puošia  iš porcelianinių plokštelių sudėliota daugiau nei dešimties metrų ilgio freska „Karališkoji eisena“. Joje pavaizduoti visi Saksonijos valdovai.

Vokietijos širdyje Berlyne mūsų laukė apžvalginė ekskursija po miestą autobusu ir pėsčiomis. Pamatėme, kad iš garsiosios Berlyno sienos sostinėje likusi tik mažytė grafiti piešiniais išmarginta dalis. Apžiūrėjome Brandenburgo vartus, šaltojo karo metu skyrusius Vakarų ir Rytų Vokietiją. Sužavėjo didžiausia protestantų bažnyčia Vokietijoje –  Berlyno katedra, Potsdamo aikštė, alsuojanti futuristine dvasia, moderni ir kartu praeitį menanti Mėlynojo stiklo bažnyčia. Lankėmės ir Aleksandro aikštėje, be kurios negalima įsivaizduoti Berlyno, apžiūrėjome netoli aikštės esančią Raudonąją rotušę.

Laisvą laiką leidome Drezdeno ir Berlyno kalėdinėse mugėse. Šventiškai žėrinčios kalėdinių eglučių giraitės, girliandų alėjos,  linksmų žmonių minios kūrė nepamirštamą kalėdinę nuotaiką. Ji lydėjo iki pat gimtojo miesto.

                                                              

                                                              Viltė Pranevičiūtė, 3b klasės mokinė

 

Atgal