Mindaugas Nastaravičius: laimingas esi tada, kai ryte nori pabusti

 

Senamiesčio gimnazija dalyvavo konkurse, kuriame laimėjo ne tik poezijos knygas, nominuotas Metų knygos rinkimuose, bet ir galimybę pasikviesti vieną iš jų autorių, todėl  sausio 23 d. gimnazistai bei jų mokytojai sulaukė Mindaugo Nastaravičiaus – ne tik poeto, bet ir žurnalisto, dramaturgo. Pokalbį vedusi lietuvių kalbos mokytoja Lina Vaškevičienė pasiūlė tris dialogo kryptis.

         Poetas

Svečias iš karto nuoširdžiai pasakė, jog savęs poetu nevadina, ir prisiminė, kad kurti pradėjo dėl to, jog tai buvo vienas iš būdų patikti merginoms. Visgi skaitytojus jau džiugina dvi jo eilėraščių knygos: „Dėmėtų akių“ bei „Mo“. Pastaroji įtraukta į Metų knygos rinkimus poezijos kategorijoje. Paklaustas, ką reiškia tas stebuklingasis mo, autorius improvizavo: „Vieniems tai – motina, kitiems – mokykla, moteris, o gal paprastas kvailokai skambantis raidžių junginys... Man šios raidės reiškia daug, tačiau kitiems neturi reikšti to paties.“

Kalbėdamas apie eilėraščius, Mindaugas Nastaravičius sakė: po daug laiko skaitant seną eilėraštį svarbu, kad mintyse atgimtų nuotaika, vaizdai, aplinkybės, žmonės, jeigu to nėra – kūriniai tarsi beverčiai. „Mo“ – išpažintinė, naratyvinio stiliaus knyga, daug eilėraščių skirti tėvui.

          Žurnalistas

Baigęs Žurnalistiką Vilniaus universitete, save vadina kultūros žurnalistu, daugiausia rašo straipsnius kultūros tema, kurį laiką vedė šmaikščią LRT radijo laidą „Nežinau“. Paklaustas, ar nemano, kad laikraščių, žurnalų skaitytojams įdomi tik bulvarinė spauda, sakė, jog yra daug skaitytojų, besidominčių ir tais dalykais, jo tikėjimą garbingesne žiniasklaida įrodo ir 2007 m. įkurtas tinklaraštis gzi.lt (Garbingesnės žiniasklaidos iniciatyva), kurio idėjinis vadas yra ir dabar.

          Lietuvis

Du svarbiausi geografiniai taškai svečiui – gimtasis Marijampolis (miestelis netoli sostinės) bei Vilnius, į kurį persikėlė studijų metais. Nors Mindaugo pavardė išduoda, kad jis turi ne tik lietuviško kraujo, Lietuvos jis nekeistų į jokį pasaulio kraštą. Emigracija jam – skaudi tema: „Į klasės susitikimą atvykome penkiese – trys klasės draugai jau mirę, likusieji – emigravę.“ Kita vertus, jis supranta žmogaus saviraiškos laisvę. Lietuva nebėra tik apibrėžta teritorija, ji ir ten, kur yra nors vienas lietuviškai kalbantis žmogus.

          _ _ _

Susitikimo metu paliestos ir kitos gyvenimiškos temos. Mindaugas Nastaravičius sakė, kad jaunam žmogui didžiausia laimė – norėti ryte pabusti ir nuolat bandyti suprasti, kas vyksta jo viduje. To jis ir palinkėjo gimnazistams.

 

                           Evelina Želvytė, VU Žurnalistikos instituto I kurso studentė

Nuotraukos

Atgal