Apie gyvūnus  ne tik su Selemonu Paltanavičiumi 

„Spalio 4-oji – pasaulinė gyvūnijos diena“ - toks informacinis stendas mokyklos 1-ojo aukšto foje kvietė prisiminti, kad nuo 2000 metų ir Lietuvoje minima Šv. Pranciškaus – gyvūnų globėjo diena.  Jos metu skatinama susimąstyti apie gyvūnijos apsaugą, gyvūnų teises ir jų priežiūrą. Šią dieną įprasminome dviem renginiais.

Spalio 6d. mokykloje viešėjo gamtininkas Selemonas Paltanavičius - jis taip kukliai save pristato. Šis žmogus yra garsus prozininkas, fotografas, radijo laidų vedėjas, aplinkosaugininkas, 2015 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Paskaitose „Kaip atrasti Lietuvos gamtą“ svečias prisiminė, kad gamtininku tapti jam buvo paprasta - įkvėpė gimtosios Kazlų Rūdos girios ir susirašinėjimas bei pažintis su profesoriumi Tadu Ivanausku. Ir dabar daugiausia džiaugsmo jam teikia buvimas gamtoje. „Norint gyvūnus stebėti iš arti, svarbu netriukšmauti ir nerodyti savo akių blizgesio; norint visur suspėti – nereikia užsibūti prie televizoriaus“, - patarimus mokiniams žarstė gamtininkas. Rašytojas įtaigiai kalbėjo apie kūrybą, gamtos iliustracijų svarbą tekstui ir pasauliui suvokti, priminė, kad gyvūnų pažinimo ir globos tradicijos nuo seno svarbios lietuvių gyvenime.  Knygos „Labas, kaip gyveni?“ ištraukos - lapino ir kiškio laiškai - buvo palydėti aplodismentais. Atsisveikindamas rašytojas palinkėjo mokytis pažinti viską, kas yra aplink mus.

Kitą dieną grupė III-IV klasių gimnazistų vyko į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų. Muziejuje ekskursiją gidė pradėjo pasakojimu apie profesoriaus Tado Ivanausko nuveiktus darbus: jo iniciatyva įkurti Kauno zoologijos sodas ir muziejus, Ventės rago ornitologinė stotis, Žuvinto rezervatas. Gamtininkas parašė daug knygų apie gyvūnus. Po to mokiniams buvo pristatyta muziejaus ekspozicija  nuo primityviausių iki sudėtingiausių organizmų (daugiau nei 14000 eksponatų). Turėjome galimybę pamatyti išnykusio (bet ankstesniais laikais Lietuvoje gyvenusio) mamuto griaučius, gan dažną praeityje rudąją mešką, katiną vilpyšių, daugybę kitų iškamšų,  atkeliavusių iš viso pasaulio: aukščiausią pasaulyje žinduolį — žirafą,  greičiausią žinduolį — gepardą, stambiausią plėšrūną — baltąjį lokį,  vieną iš mažiausių — kirstuką ir kt. Sužinojome, kad Lietuvos laukų dirvožemiuose įmanoma aptikti bent 10 sliekų rūšių.

Mokiniai liko patenkinti pamokomis netradicinėse erdvėse.

 

                      Biologijos mokytojos Danutė Kasmočienė ir Alma Rukšėnienė

 

Atgal