Istorijos pamoka Vilniuje
Keturiasdešimties Senamiesčio gimnazijos mokinių grupė, lydima mokytojų, dalyvavo Laisvės gynėjų dienos renginiuose Vilniuje. Antakalnio kapinėse, prie Vilniaus televizijos bokšto uždegė atminimo žvakutes žuvusiesiems už laisvę 1991 m. sausio 13 dieną.
Ar po 25-erių metų šios dienos istorija yra tik atminties pratybos? Gal atminties, loginio ir kritinio mąstymo, mūsų jausmų ugdymas? Gimnazistai ir mokytojai dalijasi mintimis.
Šiandieną sunku tikėti simboliais, juos sieti su tautiniu pasididžiavimu, tačiau žiūrėdama į Valstybinės vėliavos pakėlimą Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje jaučiau dvasinį pakilimą ir pagarbą asmenybėms, kurios įkūnijo laisvės siekį.
Gintarė Kvieskaitė
Dalyvaudamas eitynėse nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros jaučiau vienybę su kitais.
Lukas Kimtas
Man, nemačiusiai Sausio 13-osios įvykių savo akimis, skulptūra ,,Aukojimas“, skirta Vilniaus TV bokšto gynėjams atminti, priminė prieš 25-erius metus iškovotą laisvę ir jos svarbą.
Vestina Paliulytė
Tada buvau dešimties metų. Man, kaip vaikui, didžiausią įspūdį paliko paprastų žmonių drąsa. Tos dienos įvykius iliustravau piešinyje. Jį dar saugau.
Jolanta Macaitienė, karjeros specialistė
Jaučiu pagarbą tiems, kurie kovojo už laisvę.
Domas Belickas
Lukiškių aikštėje pražydusi popierinių neužmirštuolių pieva simbolizuoja, kad Laisvės gynėjų auka nepamiršta. Jų pasiaukojantis pavyzdys verčia mane susimąstyti, kad turiu stiprinti savo meilę tėvynei, didžiuotis, kad esu lietuvė.
Austėja Bersėnaitė
Ar man laisvė yra vertybė? Aš gyvenu jau laisvoje Lietuvoje, todėl retai apie tai susimąstau.
Šiandieną supratau, kad aukotis dėl tėvynės verta. Kaip? Siekdama kilnių tikslų aš kursiu gražesnę ne tik savo, bet ir tautos ateitį.
Ugnė Grabažiūtė
Mokausi nebūti abejingu žmogumi. Nepamiršti, kad mes esame Lietuva.
Antanas Ramanauskas
Genocido aukų muziejuje esantys požemiai, gido pasakojimas leido bent iš dalies įsivaizduoti čia kalinčių žmonių dalią. Man atrodo, kad nugalėjau cinizmą. Tikiu savo tauta, iškentusia fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir nepraradusia orumo.
Paulius Bulatovas
Sausio 13-oji mums primena, kokia trapi yra valstybės laisvė, todėl reikia nuolat būti budriems ir sąžiningai gyventi.
Audronė Kuliešienė, chemijos mokytoja
Skeptikas pasakytų, kad istorinių datų minėjimai tampa renginių gausa. Tačiau ar pajusti bendrumą kartu viešose vietose yra blogai? Juk kitokių tautinio orumo, pasididžiavimo formų kaip ir neturime. Sausio Lietuva galėtų būti naujas mūsų tapatybės pagrindas. Mokiniams ir mokytojams, atsigręžus į ją, prasmingesnė tapo ir kasdiena.
Jolanta Sedleckienė, lietuvių kalbos mokytoja