2015 metų tautos šviesuoliai
Senamiesčio gimnazijoje vasario mėnesį tradiciškai rengiami Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų pristatymai. Šiemet tai darėme kitaip – ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Iniciatyvos ėmėsi 2, 3 klasių mokiniai, pravedę 10 ,,pamokų“ dešimčiai klasių.
Apie grafikę Janiną Grasildą (Birutę) Žilytę informaciją rengė Kristupas Plukas ir Rasa Grigaravičiūtė. Jie papasakojo apie laureatės asmenybę, kūrybos stilių, rodė filmuotą medžiagą, demonstravo autorės iliustruotas knygas: Kosto Kubilinsko ,,Stovi pasakų namelis“, Aldonos Liobytės „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“.
Aktorius Dainius Gavenonis pelnytą Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją laiko įrodymu, kad stengiasi ne be reikalo. Taip tvirtino Urtė Rimšaitė ir Reda Rimavičiūtė. Premija aktoriui paskirta už šiuolaikišką teatrą kuriančią aktorinę kalbą. Klausytojai sužinojo, kad laureatas vaidino lietuviškuose kino filmuose ,,Plaukikė“, „Perpetuum mobile“, „Artimos šviesos“.
Skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus kūryba domėjosi Gustė Varžinskaitė ir Viktorija Seregejevaitė. Jos priminė, kad apie menininką daugiausia diskutuota Vilniuje iškilus ,,Krantinės arkai“. Iš parengtų pateikčių, filmų fragmentų klausytojai sužinojo apie skulptorių, kuris garsus minimalistine plastika, liturginiais objektais, bei šiuolaikine skulptūra. Tai gan kontraversiškai vertinamas kūrėjas.
Vargonininką Leopoldą Digrį pristatė Karolina Bielskytė ir Urtė Rimšaitė. Klausytojai išgirdo ir menininko atliekamą J. S Bacho kūrinį ,,Tokata ir fuga d-moll“.
Lietuviškai apie muzikologą Algirdą Joną Ambrazą ir rašytoją Giedrą Radvilavičiūtę kalbėjo Gita Kerševičiūtė ir Ingrida Jakubauskaitė. A.J.Ambrazo knygos, anot muzikologijos studentų, tai lietuviškasis muzikos analizės katekizmas, o kompozitoriai akcentuoja, jog tekstai lengvai skaitomi ir yra svarūs muzikos tyrimai. G. Kerševičiūtė pasakojo apie rašytojos kūrybą, ankstesnius apdovanojimus, skaitė ištraukas iš eseistikos knygos ,,Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“.
Gimnazistai džiaugėsi, kad kalbėdami apie iškiliausius šio meto kūrėjus jautėsi lyg tikri Lietuvos kultūros populiarintojai.
Bibliotekos vedėja Vida Šereikienė