Seime apie pirmuosius nepriklausomos valstybės žingsnius

 

Kovo 9 dieną Lietuvos Respublikos Seime vyko mokinių susitikimas-konferencija su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubu. Tarp mokinių, suvažiavusių iš įvairių šalies mokyklų, buvo ir grupė Senamiesčio gimnazijos atstovų, lydimų istorijos mokytojos Giedrės Bazilevičienės. Susitikimo metu signatarai daugiausia pasakojo, kaip buvo priimtas šis aktas ir kaip įgyvendintas, su kokiomis problemomis susidūrė.

Daugelis signatarų savo pranešimuose akcentavo žodį kūrimas. Atkuriamasis Seimas skubėjo kurti nepriklausomos Lietuvos valstybinės institucijas, savivaldą ir demokratinę politinių partijų veiklos praktiką. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Teisinės sistemos komisijos pirmininkas Jonas Prapiestis pabrėžė, kad visos sitemos buvo kuriamos tarsi iš nieko. Todėl grupelė politikų vyko į JAV įgyti patirties apie įstatymų kūrimą. Be abejo, visi leidžiami įstatymai turėjo būti pritaikyti būtent Lietuvai, tai buvo didžiausias iššūkis.

Lietuvius tuo metu apėmė ir džiaugsmas, ir nerimas. Daugelis suprato, kad Sovietų Sąjunga taip lengvai nepripažins mūsų laisvės. Todėl būtinai reikėjo formuoti šalies gynybos, aplinkos apsaugos sistemas, įvykdyti tautinę mokyklos ir švietimo reformą bei dar daug svarbių dalykų.

Signatarai tvirtino, jog visoms kartoms suteikė demokratiškos Lietuvos pagrindus, tad privalu puoselėti ir gerinti situaciją. Analizuota viena opiausių Lietuvoje problemų – emigracija, kelti klausimai, kuriuos norint atsakyti reikia laiko, kritinio mąstymo bei kryptingų pastangų.

Kai grįžtančių į Jonavą istorijos mokytoja G.Bazilevičienė paklausė, kas norėtų būti politikais, nė viena ranka nepakilo. Visi suprantame, jog politikų darbas sunkus ir atsakingas. Todėl turime gerbti ir dėkoti už jų pastangas.

 

                                            Laura Špokaitė, Iva klasės mokinė

 

 

Atgal