Kelionė po Žemaitiją

 

Išpuoštos menės, krištolo sietynai, grakšti polonezo melodija, damų romantiški žvilgsniai... Tokią istorinę viziją audėme mes – III-IV klasių jungtinė gimnazistų grupė – rugsėjo 15 dieną besiklausydami gidės pasakojimo apie kunigaikščio Mykolo Oginskio šeimą. Oginskių dvaras Plungėje dabar – dailės muziejus ir čia gausu Žemaitijos menininkų darbų: drobių, medžio drožinių, keramikos, juvelyrikos, kalvystės dirbinių.

Pasigėrėję rūmų erdvėmis bei kūrybingų menininkų išmone, lyg robinzonai sugrįžome į gamtą – didžiulį (apie 60 ha) jautriai puoselėjamą dvaro parką, kur daugybė žilą praeitį menančių medžių, poilsio aikštelių, išsiraizgiusių takų takelių. Nors rudens saulė lepino ir glostė mūsų smalsias akis, apeiti viso parko  nepajėgėme, toks jis bekraštis. Bet biblioteką, jaukiai prigludusią pačialapių želdinių pavėsyje, aplankėme su malonumu. Seniau ten buvo M. Oginskio dvaro oranžerija, šnarėjo egzotinių kraštų augalai, dabar šnara Plungės viešosios bibliotekos knygų puslapiai... Tik kartais susikaupimo tylą ir rimtį sudrumsčia bibliotekos bokšto laikrodžio dūžiai.

Iš svetingos Plungės patraukėme į Telšius – 2016 metų Lietuvos kultūros sostinę. Septynių kalvų mieste telšiečiai saugo ir gerbia savo praeitį, išradingai, meniškai kuria naujas erdves. Švento Antano katedra, Žemaitės vardo teatras, Masčio ežero krantinė, senamiestis, jaukios kavinukės, daugybė mažosios architektūros skulptūrų, lipdinių, žemaičių tarme parašytų svetingų kvietimų ir pamokymų – viskas žavėjo, kėlė ir taip puikią kelionės nuotaiką.

Vakarop, kai autobusas vingiuotu keliu skubėjo namų link, o pro langus svajingu žvilgsniu lydėjo patekėjusi pilnatis, mes su mokytojomis Edita Danieliene ir Vijoleta Isiūniene džiaugėmės šia kelione ir svajojome apie būsimas.

 

                                                        Solveiga Rokaitė, IV f klasė mokinė

 

Nuotraukos

Atgal