Naujienos
Tik tak, tik tak – kapsi laikas...
Tik tak, tik tak. Kapsi laikas. Šurmulys pasiekia salės skliautus. Tuščias kėdes užpildo mokytojai. Jie ateina iš lėto, susiburia į draugiškus būrelius ir tik tuomet sėdasi. Šurmuliuoja, plepa, dalijasi pamokų įspūdžiais. Ne visos vietos užpildytos, bet jau metas pradėti posėdį. Durys užrakinamos (traukinys vėluojančių nelaukia). Prabėgus keletui minučių pasigirsta beldimas. Garsas panašus lyg moteriško batelio kulnas kaukšėtų į medines duris. Turbūt laisvųjų kėdžių savininkai atėjo. Kažkas iš susirinkusiųjų pakyla ir rakina duris. Raktas sušnara snynoje. Klakt... Cypt... Durys atsiveria...
Įžengia puspenktos figūros. Visi oriai užima savo vietas: direktorė, trys pavaduotojai ir posėdžio šeiminikė - Katė. Pastarajai tenka minkščiausia kėdė, kone sostas. Ja rūpinamasi tarsi pagoniškojo panteono dieviška būtybe – aitvaru. Ne veltui senovėje buvo tikima, kad pelnęs Aitvaro palankumą, žmogus vargo nemato, juk mokiniai ir ateina gimnazijon pasisemti žinių iš gausių Tigrės podėlių.
Antrasis šiemet gimnazijos Mokytojų tarybos posėdis prasidėjo neįprastai – daina, skirta tarybos mažumai - vyrams. Argi mūsų mokykla nėra tolerancijos pavyzdys?
Posėdžio metu buvo aptarta keleta labai aktualių gimnazijos bendruomenei klausimų. Daug mokytojų dėmesio ir diskusijų sulaukė pavaduotojo Sauliaus Brazausko parengtos ketvirtų klasių mokinių pažangumo lentelės. Kai kurių klasių auklėtojos pasidžiaugė puikiais auklėtinių pasiekimais, kitos palydėjo viltingais atodūsiais, neva ateityje bus geriau. Tiesa ketvirtokų pažangumo apžvalgoje, buvo išskirtos klasės pažibos, aktyvia veikla pamokų metu užsiimantys mokiniai, tokie kaip Andrius Velminskas, Justinas Sebežovas ir Deivydas Eitminavičius. Šias pavardes palydėjo auklėtojų „pasitenkinimo“ šūksniai ir mokytojų komentarai: „Ech tas Eitminavičius! Nekenčiu sukčių, melagių ir tinginių!“. Pavaduotoja Svetlana Glušniova nuogąstavo, kad ne visų mokytojų vedamų pamokų metu mokiniai stropiai vilki švarkus. Jolanta Bieliauskienė turėjo galimybę pasidžiaugti, kad pirmokams ir antrokams kolkas neblogai sekasi keltis rytais, ir padarė išvadą, jog mūsų mokyklos gimnazistai – patys šauniausi pasaulyje mokiniai. Buvo vienbalsiai nuspręsta, jog Jonavos Senamiesčio gimnazija vis dėl to turi tik vieną Šefą (per amžius amen) – Jolantą Bieliauskienę. Bibliotekos vedėja Vida Šereikienė, kaip visada su šypsena, apžvelgė užsakytų ir gautų vadovėlių sąrašus, kuriuos mokytojai galės rasti jos USB rakte. Socialinė darbuotoja ir psichologė, ištyrusios gimnazijos vidaus atmosferą, išsiaiškino, kad kavos kvapas, pertraukų metu sklindantis iš kabinetų, yra geros mokytojų nuotaikos priežastis, nepaisant to, kad pasenusi mokyklos instaliacija karts nuo karto ima ir suliepsnoja, neatlaikiusi vienu metu įjungtų šildytuvų, kompiuterių, multimedios projektorių, arbatinukų ir „sraigių“.
Po gausių pasisakymų, gimnazijos vyrų penketukas daina pradėtą posėdį, daina ir užbaigė, tik šį kartą ji buvo skirta nebe mokytojams, o mokytojoms. Šauniajai dream team (svajonių komandai) gitara akomponavo buvęs gimnazistas, gimnazijos švenčių fotografas ir apšvietimo specialistas, įvaldęs visą gimnazijos aparatūrą, o nuo šiol ir bardas – Justas Vaičiulis.
Paskutinį žodį kaip visada tarė direktorė. Ji paakino Mokytojų tarybą, kad sulaukę audito mokytojai būtų akylesni ir pasitempę.
Pasibaigus posėdžiui, mūsų garbioji taryba išdundėjo į Rokiškį ragauti sūrių, pailsėti nuo gimnazistų serenadų bei gėlių merkimo į vazas ir ąsočius maratono.
Ieva Jonaitytė, 4a
